Unikalus elektrobusas

Klaipėdiečių mokslininkų ir inžinierių komanda, pasitelkusi pagalbon užsienio specialistus, priartėjo prie savo dvejus metus siekto tikslo – sukurti elektra varomo miesto autobuso prototipą, kurio pagrindu ateityje gali būti gaminami serijiniai elektrobusai. SPEED-STYLING džiaugiasi, kad galėjo prisiliesti prie šio unikalaus ir inovatyvaus projekto. Pagrindinė užduotis apklijuoti elektrobusą apsaugine plėvele, kuri apsaugotų nuo mikro subraižymų. Tai buvo tikrai nelengvas, bet įdomus iššūkis todėl, kad autobusas pagamintas iš organinio stiklo plokštės (PMMA plastikas) prie rėmo pritvirtintos nepanaudojus nė vieno varžto – tik klijus.

11008386_850399705021156_6851121003644789185_n 10628521_850402441687549_6792372815621295878_n 10308141_850399758354484_5656542741853501574_n

Daugiau apie ekeltromobilį

Iš 1982-ųjų laidos “Škoda” troleibuso perdarytas autobusas iš angaro atbulomis rieda visiškai be garso – kaip ir dera tik elektra varomoms transporto priemonėms.

Visai kita koncepcija

Alvydas Naujėkas, įmonės “Vėjo projektai” vadovas, sako, jog elektra varomi autobusai jau bandomi ne viename Europos didmiestyje, pavyzdžiui, didžiuosiuose Nyderlandų, Vokietijos, Austrijos miestuose, kurių strategijose – transporto taršos mažinimo tikslai. Tačiau…

“Tačiau autobusų pramonė jau gal 50 metų miega. Tai tebėra sunkūs griozdai, kartkartėmis papildomi kokiomis nors ne visada reikšmingomis smulkmenomis. O mes užsimojome miesto autobuso koncepciją pakeisti iš esmės. Tikimės nustebinti Europą. Jei sumanymas pavyks, mūsų autobuso vizija bus viena pažangiausių”, – rimtą iššūkį sau ir komandai yra nustatęs įmonės direktorius.

Kėbulas keis spalvą

“Aliuminio kompozitas yra ne tik lengvesnis už plieno skardą. Tai – sudėtinė medžiaga, sukurta iš kelių skirtingų medžiagų, kurių kiekviena turi tam tikrų savybių. Kaip junginys, kompozitas yra paveldėjęs geriausias tų medžiagų savybes – lengvumą, tvirtumą, šilumos izoliaciją.

Be to, jis mums labiausiai tiko siekiant įgyvendinti kitą viziją – keleiviams pasiūlyti šviesų iš vidaus autobusą. Dar viena teigiama savybė – ant šio kėbulo bus galima projektuoti įvairius vaizdus, pavyzdžiui, tiek iš lauko, tiek iš vidaus demonstruoti vaizdo reklamą ar kompozito plokštes apšviesti taip, kad autobusas keistų savo spalvą. Sakykime, vieną sekundę autobuso kėbulas gali būti raudonas, kitą – žalias, margas ar dar koks nors”, – pasakojo M. Ščerbinskas, elektrobusui parinkęs korio pavidalo aliuminio kompozito plokštes.

ATMINTIS. Yra ir vadinamoji juodoji dėžė – visus vairuotojo veiksmus ir autobuso parametrus įrašantis prietaisas.

Kitas originalus, bet lygiai toks pat elementarus sprendimas – visas autobuso elektros dalies bei valdymo sistemas kūrusio Klaipėdos universiteto (KU) magistranto O. Lyano kūrinys. Tai – trys paprasti planšetiniai kompiuteriai, atstojantys įprastuose autobusuose daug vietos užimantį sudėtingą prietaisų skydelį.

Iš įprastų prietaisų liko du pedalai ir vairas su posūkių bei valytuvų svirtelėmis. O visos likusios funkcijos – šviesos prietaisai, durų atidarymas, rankinis stabdys, šildymo ir ventiliavimo įranga ir panašiai – valdoma sensorinių mygtukų paspaudimu ergonomiškai išdėstytose planšetėse.

Gatvėse – jau greitai

R. Didžiokas norėtų, kad Klaipėda taptų pirmuoju miestu, įsigijusiu jau serijinį – jei jis bus sukurtas dabartinio prototipo pagrindu – eletrobusą keleiviams vežti. Kolegai pritaria ir A. Naujėkas: “Klaipėda – mūsų tikslinis miestas, savotiškas “target city”. Šiaip ar taip, uostamiesčio gyventojai elektrobusą miesto gatvėse pamatys jau greitai – balandį.

“Netrukus iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos sulauksime sertifikato, leisiančio elektrobusu išvažiuoti į gatves. Iš pradžių jį bandysime būtent Klaipėdoje. Tiesa, keleivių nevešime – jame bus įrengtos dvi darbo vietos inžinieriams, kurie stebės įvairių sistemų parametrus ir koreguos jų veiklą. Tai bus jau kaip laboratorija ant ratų”, – teigė įmonės vadovas.

Vėliau elektrobusas bus bandomas Kaune.

“Ten jis, taip pat be keleivių, važinės realiais maršrutais. Kodėl? Todėl, kad jame bus išsaugota ir troleibuso funkcija. Primontuojamais “ūsais” jis prisijungs prie bendrų Kauno troleibusų tinklų, tačiau, skirtingai nuo paprastų troleibusų, galės nuo jų atsijungti ir dalį trasos įveikti naudodamas vien tik savo baterijų energiją, pervažiuoti į kitą maršrutą arba pasiekti troleibusų linijų nepasiekiamas stoteles. Taip smarkiai išauga tokio transporto panaudojimo mieste galimybės”, – prideda R. Didžiokas. O kol kas pirma bandomojo reiso stotelė – vietos valgykla konstruktorių angaro kaimynystėje. O kodėl gi ne – gerai padirbėjus ne nuodėmė ir papietauti. Jėgų ir energijos dar reikės. Ne tik elektrobusui, bet ir jo kūrėjams.

Daugiau skaitykite: www.vejoprojektai.lt

   

Komentarai uždrausti.